Kai dirbi su kalba, vertimų paslaugos tau atrodo tiesiog įprasta normali kasdienybė. Tačiau būna, kad kitiems žmonėms atrodo, jog tai visiškai kažkoks keistas dalykas, kuris yra net ne darbas. Arba ir pačiame darbe, kur teikiamos vertimų paslaugos, pasitaiko tokių situacijų, kurias pavadinčiau juokingomis bei kurioziškomis.
Giminės nesupranta, ką darai
Jau esu įpratusi prie tos situacijos, kad nors dirbu daugiau kaip 8 metus, tačiau vis tiek nuolat girdžiu klausiant gimines: tai kaip tau, ar dar pragyveni. Dažniausiai jie galvoja, kad aš nieko nedribu, gal netgi mano, jog pragyvenu iš kokios nors pašalpos ar panašiai. Taip galėtų irgi būti, jeigu tik studijuočiau. Gal jiems atrodo, kad vertimas nerimtas darbas, o tai, kad aš visą laiką nuolat po truputį studijuoju, rodo, kad gal kažko man dar trūksta. Na bent jau paprasti mano krašto giminės taip viską supranta ir traktuoja. Taigi, ir pačiai man būna linksma, kai tai sužinau. Visgi, tai tik jų rūpestis ir rūpinimasis, tad neturiu dėl ko ant jų pykti.
Juokingi klientai
Ateina klientų, kurie atsineša tekstus ir nežino, į kokią kalbą jiems to vertimo reikia. Tarkime, emigruoti pasiruošęs žmogus atsineša savo CV ir diplomus ir sako, kad jam reikia vertimų gyvenimui Norvegijoje. Aš tada klausiu, ar anglų kalba (universalesnė), ar norvegų (tiks tik Norvegijoje), o gal reikia notaro patviritnimo. Ir jie tada žiūri į mane akis išpūtę ir sako – jūs vertėja, jūs turėtumėt žinot geriau.
Juokingi tekstai
Gal aš vis dar esu kažkokia neužauga, taip ir neradusi savo vietos pasaulyje, na bet į kai kuriuos dalykus negaliu reaguoti nenusijuokdama. Man atrodo labai juokinga tai, kaip atrodo kai kurie tekstai, kuriuos žmonės atneša išversti. Visas juokas prasideda ties pačių žmonių rašytais gyvenimo aprašymais ir visokiais laiškas, istorijomis. Tai, ką parašo patys žmonės, dažnai jau lietuvių kalboje būna visiškai neraštinga, o dar reikia verčiant į užsienio kalbą tą neraštingumą taip pat kažkokiu būdu išgauti. Taigi, čia atsiranda daug visokių nesusipratimų ir keistų dalykų. Bet nieko, šiuo metu džiaugiuosi, kad tokių dalykų būna. Pavyzdžiui, mano vyresnės kolegės, vertėjos, jos tik keikiasi ir pyksta, kai kažkas atneša prastus tekstus, vadina tokius žmones beraščiais. Kartais ir tarp rimtų firmų pasitaiko tekstų, kurie priverčia nusišypsoti. Tai būna kokie nors reklaminiai, keistai produktus pristatantys tekstai.